Lietuvos ekonomikai tapus vis labiau atviresnei, dingsta teisiniai ir kitokie suvaržymai anksčiau apsaugodavę vietinę rinką nuo kitų šalių intervencijos. Vežimų sferoje dirbančios įmonės, veikiamos tokių pačių, kaip ir kitų šalių logistikos sektoriaus įmones, rinkos sąlygų, turi dirbti konkurencinėje aplinkoje. Todėl tik rinkos mechanizmas ir jo sąlygota konkurencija yra svarbiausias sėkmės ir pažangos šiame segmente katalizatorius. Valstybės institucijų vaidmuo čia turėtų apsiriboti vienodų konkurencinių sąlygų visiems gamybininkams sudarymu ir užtikrinimu.
Transportas – viena iš didžiausių ir reikšmingiausių sparčiai Lietuvoje besivystančio ūkio sričių. Lietuvos geografinė padėtis, leidžianti jai būti pagrindiniame krovinių transporto koridoriuje tarp Rytų ir Vakarų, lemia poreikį giliau išmanyti ir taikyti transportą reguliuojančius nacionalinius bei tarptautinius teisės aktus bei teismų praktiką, kitus teisės šaltinius. Atsižvelgiant į jų specifiką bei reikšmę šalies ūkiui, transporto visuomeniniai santykiai yra reguliuojami ne tik dispozityvaus teisinio reguliavimo, bet ir imperatyvaus reguliavimo metodais.
Transportas yra gyvybiškai svarbus visuomenei. Jis formuoja erdvę ir mūsų erdvės sampratą, formuoja bei atspindi mūsų gyvenimo būdą ir mūsų kultūrą, prisideda prie ekonominio vystymosi, nes ekonomika priklauso nuo gero transporto. Transportui tenka svarbus vaidmuo kuriant materialines vertybes, racionaliai išdėstant ir patenkinant viso pasaulio gyventojų susisiekimo poreikius.
Visuomenės funkcionavimas, būtent pati jos prigimtis, labai priklauso nuo transporto kokybės ir planavimo. Įmonės vežimų tobulinimas kaip mokslinė veikla įgauna ypatingą vaidmenį, nes jo formos ir metodai geriausiai tenkina visapusiškos gamybinės-ūkinės veiklos integracijos uždavinius ir įgalina ieškoti optimalių valdymo sprendimų įvairiuose jos etapuose. Tad viena pagrindinių sąlygų išlikti globalizacijos sūkuryje atsidūrusiai įmonei – padidinti valdymo efektyvumą.
Gabenant įvairių ūkio šakų sukurtą produkciją, transporto darbuotojai keičia jos vietą, pristato krovinius jų vartotojams. Tai ir yra transporto, kaip materialinės gamybos šakos, esmė. Transporto produkcija yra pats krovinių ir keleivių gabenimo procesas. Galutinis jo veiklos rezultatas yra pervežti kroviniai ir keleiviai.
Taigi transporto sektorius turi didelę svarbą nacionalinėje ekonomikoje. Jo indėlis į šalies bendrą nacionalinį produktą sudaro 8%, tuo tarpu darbuotojų skaičius šiame sektoriuje siekia tik 5% visų ekonomikos veiklose užimtų dirbančiųjų. Tai byloja apie palyginti gerą transporto konkurencinę padėtį kitų ūkio šakų atžvilgiu, kai mažesnis dirbančiųjų skaičius sukuria santykinai didesnę BVP dalį.
Transportas iš esmės, skirtingai nei daugelis kitų ūkio šakų, yra valdomas, kontroliuojamas ir reguliuojamas vyriausybės ar vietos valdžios. Transporto politika, įskaitant ir investavimus, glaudžiai susijusi su įvairiomis infrastruktūros ir riedmenų nuosavybės formomis.
Transportas – viena iš labiausiai integruotų į Europos rinką Lietuvos ekonomikos sričių, nes būtent jis yra jungiamoji grandis vystant tarptautinę prekybą bei užtikrinant laisvą žmonių ir prekių judėjimą.
Didelė autorių, bei apibrėžimų įvairovė, kas yra įmonės vežimų tobulinimas, anaiptol neprieštarauja vienas kitam, tačiau tik papildo bei praplečia šią unikalią savo lankstumu bei universalumu sritį. Įmonės vežimų valdymo išsivystymą Lietuvoje stabdo ne tik Lietuvos įmonėse susiformavusi praktika šiuos procesus kontroliuoti savo pačių pajėgomis, bet ir baiminimasis dėl logistų patikimumo. Taigi išryškėja pagrindinė problema – poreikis surasti veiksmus, padėsiančius kompanijai didinti konkurencinį pranašumą, tobulinant įmonės vežimų valdymą.
Ką rinktis: Dyzelį, benziną, dujas o gal hibridą?
