Didžiausią įtaką bendram vežimų apimties augimui turi kelių transportas. Kelių transportas išsiskiria ne tik didžiausiais augimo tempais, bet ir užima didžiausią lyginamąją dalį bendrame transporte (tkm). 2006 m. jam teko net 76,9% visų pervežamų krovinių (neskaitant oro, jūrų bei vamzdynų transporto). Kelių transportas išlaiko dominuojančią poziciją tiek vidaus, tiek ir tarptautiniuose pervežimuose, tačiau jei vidaus pervežimuose jam tenka net 83,9% pervežamų krovinių, tai tarptautiniuose – tik 58,8%. Pastaruosiuose santykinai didesnė reikšmė tenka geležinkelio ir vidaus vandenų transportui. Bendrosios kitimo tendencijos tiek vidaus, tiek tarptautiniuose pervežimuose išlieka tos pačios, t.y., auga kelių transporto lyginamoji dalis.
Šiuo metu Rytų ir Centrinės Europos šalyse sparčiai plečiasi tarptautinis krovinių gabenimo keliais verslas. Vežimai, atsižvelgiant į jų specifiką, turi būti vykdomi pagal Vakarų Europos galiojančias ES ir ETMK normas.
pateikiama leidimų panaudojimo ataskaita. Ataskaita apie asociacijos narių ir kandidatų į asociacijos narius 2007 m. vykdytą anketinę apklausą už jų veiklos 2006 m. rezultatus. Vykdant asociacijos prezidiumo 2006 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. 05-32, 2007 metų sausio – birželio mėnesiais buvo atlikta anketinė asociacijos narių ir kandidatų į asociacijos narius apklausa už 2006 metų darbo rezultatus. Gauti duomenys suvesti ir apibendrinti. Sekretoriatas pristato asociacijos narių ir kandidatų į asociacijos narius anketinės apklausos analizės rezultatus.
Pirmiausiai pristatome duomenis apie asociacijos narių ir kandidatų į asociacijos narius sudėtį pagal teisinę formą, kapitalo kilmę, pajamas bei pagal kitus aspektus, o toliau pateikiami statistiniai suvestiniai duomenys apie narius, darbuotojus, transporto priemones bei atliktos apklausos metu padarytas išvadas.
Teisinė forma. Pagal įmonių teisinę formą (rūšį) jos pasiskirsto taip (koreguota pagal narystės duomenų banką):
- 30 įmonė (2,5%) yra akcinės bendrovės,
- 858 įmonės (68,7%) yra uždaros akcinės bendrovės,
- 348 įmonės (27.8%) yra personalinės (individualios),
- 14 įmonės (1%) yra žemės ūkio bendrovės, asociacijos ,sąjungos, agrofirmos.
Reikia pastebėti, kad pastaruoju metu personalinių įmonių skaičius sparčiai mažėja. Tam turi įtakos pasikeitimai mokesčių sistemoje bei naujo Civilinio Kodekso įsigaliojimas. Per paskutinius kelis metus didelis skaičius (virš 100) personalinių įmonių persitvarkė į UAB, todėl personalinių įmonių skaičius nuolat mažėja.
Kapitalo kilmė. Asociacijos įmonių sudėtis pagal kapitalo kilmę:
- Lietuvos kapitalo įmonės – 958 arba 95%;
- Bendros su užsienio kapitalu įmonės – 54 arba 5%: (iš jų: su Vokietija – 18, Rusija – 7, Lenkija – 6, Ukraina, Baltarusija – 5, Olandija, Prancūzija, Švedija, Danija – 6 ir kt.).
- Užsienio kapitalo įmonės yra 3: Vokietijos, Danijos, Lenkijos.
Pajamos. Anketas užpildė 1026 įmonės, iš jų – 1016 įmonių vykdė darbinę veiklą, o 10 įmonių veiklos nevykdė (nepateikė veiklos duomenų). 2006 metais asociacijos įmonės gavo 11,523 milijardo litų pajamų, tame tarpe pajamos iš transporto veiklos sudarė 2,116 milijardo litų. Tačiau dalis įmonių neveda atskirai pajamas gautas iš transporto veiklos, nes naudoja transportą savo poreikiams tenkinti. Be to grupė veikiančių įmonių nepristatė anketų arba pristatė, tačiau neparodė gautas pajamas. Visa tai įvertinus ir atlikus paskaičiavimus galima teigti, kad įmonių, asociacijos narių, įplaukos iš transporto veiklos 2006 m. sudarė apie 2,5 mlrd. Lt.
Elektroninis ryšys, ADR. Anketinės apklausos duomenimis 829 įmonės arba 66% turi elektroninį pašto ryšį, prieš metus jį turėjo 60%.
216 įmonių turi teisę gabenti pavojingus krovinius (ADR), prieš metus jų buvo 263.
2007 m. sausio 1 dienai asociacijoje buvo 1369 asociacijos nariai ir kandidatai į narius.
Lietuva per palyginti trumpą laiką prisijungė prie svarbiausių konvencijų ir Europos susitarimų Ženevoje:
- Tarptautinio krovinių vežimo sutartis CMR (1956m.);
- Dėl Tarptautinio krovinių vežimo su TIR knygele (1975 m.);
- Dėl Krovinių kontrolės sąlygų pasienyj e harmonizavimo (1982 m.);
- Dėl Kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais darbo AETR (1970 m.);
- Dėl pavojingų krovinių vežimo keliais ADR (1970 m.).
Lietuvos Respublika yra sudariusi dvišales ir daugiašales sutartis dėl tarptautinių vežimų:
dėl keleivių vežimų su 34 Europos ir Azijos valstybės šalimis, o krovinių vežimai vykdomi daugiau nei į 40 šalių.
Lietuvos vežėjai turi realias galimybes važiuoti praktiškai į visas Europos valstybes. Lietuvoje 1992 m. įsigaliojęs transporto verslo licencijavimas sudarė liberalias sąlygas užsiimti transporto verslu.
Asociacijos „Linava“ duomenimis šiuo metu Lietuvoje daugiau kaip 3500 įmonių turi tarptautinių vežimų verslo licenciją. Pagrindinė priežastis, stabdanti kelių transporto įmonių vystymąsi Lietuvoje, – konkurencija su kitomis Rytų ir Centrinės Europos valstybėmis bei integracija į Europos Sąjungos rinką, kelionės leidimų kvotos. Nors Lietuvai įstojus į ES Lietuvos vežėjai kviečiami kuo greičiau įsijungti į vieningą transporto paslaugų rinką, bet dažnai kai kurių valstybių ribotos kelionės leidimų kvotos trukdo efektyviai dirbti.
1993 m Lietuvos vežėjams buvo išduota per 34 tūkst. kelionės leidimų, o 1997 m – daugiau kaip 401 tūkst. Vėliau išduotų leidimų skaičius sumažėjo: 1999 metais jų buvo išduota tik 310 tūkst. Toks leidimų skaičius netenkina vežėjų poreikių. Trūkstant leidimų, vežėjai negali planuoti savo veiklos, sudaryti palankių ir ilgalaikių sutarčių.
Tikimasi, kad padėtis pagerės patobulinus licencijavimo sistemą, kurioje daromos pataisos atitiks Europos Sąjungos Tarybos direktyvas 96/26 EB dėl leidimo verstis keleivių ir krovinių vežimu keliais sąlygos. Derybose su užsienio partneriais dėl leidimų kvotų reikia daugiau ir geriau išnaudoti Lietuvos transporto tinklų infrastruktūros privalumus. Šalies teritoriją kerta du iš dešimties prioritetinių tarptautinės reikšmės transporto koridorių, jungiančių Vidurio ir Rytų Europos šalis su
Vakarų Europa. Tai vadinamieji Kretos/Helsinkio I multimodalinis transporto Šiaurės-Pietų krypties koridorius ir IX koridoriaus Rytų-Vakarų krypties atšakos į Klaipėdą ir Kaliningrado sritį, kurie sudaro sąlygas vežti tranzitu tarptautinius krovinius Lietuvos teritorijoje tiek Šiaurės – Pietų, tiek Rytų – Vakarų kryptimis.
Vežantiems krovinius Rytų – Vakarų kryptimi, svarbi grandis yra tarptautinė Jūrų perkėla. Reikia, kad kuo daugiau užsienio vežėjų, vežančių krovinius iš Vakarų į Rytų Europą, pasirinktų šį kelią.
Europos Sąjungos valstybėse daug dėmesio skiriama ekologinėms problemoms. Vis svarbesnę reikšmę įgauna vadinamų ” žalių”, “žalesnių ir saugesnių” bei “EURO 3 saugiųjų” sunkvežimių naudojimas. Tai ypač akcentuojama Austrijoje ir Vokietijoje. Mūsų vežėjų sunkvežimių parkas yra palyginti senas. 76 % sunkvežimių yra nuo 5 iki 10 metų senumo, 20% – iki 5 metų ir tik 4 % iki 2 metų. Kad šis verslas būtų sėkmingas ateityje, Lietuvos vežėjai pamažu atnaujina ir modernizuoja krovininių automobilių parką, tačiau tai ypač sunku padaryti nedidelėms įmonėms. Todėl asociacija “Linava” inicijavo projektą centralizuotai pirkti transporto priemones.
Visoms Centrinėms ir Rytų Europos valstybėms būdinga, kad po transporto kompanijų privatizavimo bei naujų įmonių kūrimo, labai sumažėjo jų dydis. Lietuvoje apie 77 % įmonių užsiimančių tarptautiniais krovinių vežimais, turi iki 5 automobilių, nuo 5 iki 20 – turi 20% įmonių ir per 20 turi tiktai 3% vežėjų. Lietuvos įmonių duomenys sutampa su kitų buvusių socialistinių šalių duomenimis.
Asociacijos “Linava” duomenimis, viena iš didesnių problemų su kuria susiduria transporto sektorius – leidimų tarptautiniams krovinių vežimams trūkumas. Šis sunkumas iškyla metų pabaigoje. Iš asociacijos pateiktų statistinių duomenų mes matome, kad daugiausia leidimų buvo išduota 1997 m. Vėliau išduotų leidimų kiekis ėmė mažėti. 1999 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 357 buvo patvirtinta Europos Transporto Ministrų Konferencijos daugiašalės kvotos leidimų tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis naudojimo ir išdavimo tvarka. Šis dokumentas apibrėžia tokius svarbius momentus kaip ETMK leidimų galiojimo sustabdymas ir panaikinimas, ETMK leidimų išdavimas, naudojimas ir grąžinimas.
Egzistuoja tam tikra ETMK leidimų skirstymo metodika. Norintys gauti leidimus vežėjai turi pateikti nustatytos formos paraišką. Paraiškoje nurodomi tokie duomenys kaip transporto priemonės markė, tipas, valstybinis numeris, licencijos kortelės numeris ir pan.. Be to kas ketvirtį
pateikiama leidimų panaudojimo ataskaita. Ataskaita apie asociacijos narių ir kandidatų į asociacijos narius 2007 m. vykdytą anketinę apklausą už jų veiklos 2006 m. rezultatus. Vykdant asociacijos prezidiumo 2006 m. lapkričio 14 d. nutarimą Nr. 05-32, 2007 metų sausio – birželio mėnesiais buvo atlikta anketinė asociacijos narių ir kandidatų į asociacijos narius apklausa už 2006 metų darbo rezultatus. Gauti duomenys suvesti ir apibendrinti. Sekretoriatas pristato asociacijos narių ir kandidatų į asociacijos narius anketinės apklausos analizės rezultatus.
Pirmiausiai pristatome duomenis apie asociacijos narių ir kandidatų į asociacijos narius sudėtį pagal teisinę formą, kapitalo kilmę, pajamas bei pagal kitus aspektus, o toliau pateikiami statistiniai suvestiniai duomenys apie narius, darbuotojus, transporto priemones bei atliktos apklausos metu padarytas išvadas.
Teisinė forma. Pagal įmonių teisinę formą (rūšį) jos pasiskirsto taip (koreguota pagal narystės duomenų banką):
- 30 įmonė (2,5%) yra akcinės bendrovės,
- 858 įmonės (68,7%) yra uždaros akcinės bendrovės,
- 348 įmonės (27.8%) yra personalinės (individualios),
- 14 įmonės (1%) yra žemės ūkio bendrovės, asociacijos ,sąjungos, agrofirmos.
Reikia pastebėti, kad pastaruoju metu personalinių įmonių skaičius sparčiai mažėja. Tam turi įtakos pasikeitimai mokesčių sistemoje bei naujo Civilinio Kodekso įsigaliojimas. Per paskutinius kelis metus didelis skaičius (virš 100) personalinių įmonių persitvarkė į UAB, todėl personalinių įmonių skaičius nuolat mažėja.
Kapitalo kilmė. Asociacijos įmonių sudėtis pagal kapitalo kilmę:
- Lietuvos kapitalo įmonės – 958 arba 95%;
- Bendros su užsienio kapitalu įmonės – 54 arba 5%: (iš jų: su Vokietija – 18, Rusija – 7, Lenkija – 6, Ukraina, Baltarusija – 5, Olandija, Prancūzija, Švedija, Danija – 6 ir kt.).
- Užsienio kapitalo įmonės yra 3: Vokietijos, Danijos, Lenkijos.
Pajamos. Anketas užpildė 1026 įmonės, iš jų – 1016 įmonių vykdė darbinę veiklą, o 10 įmonių veiklos nevykdė (nepateikė veiklos duomenų). 2006 metais asociacijos įmonės gavo 11,523 milijardo litų pajamų, tame tarpe pajamos iš transporto veiklos sudarė 2,116 milijardo litų. Tačiau dalis įmonių neveda atskirai pajamas gautas iš transporto veiklos, nes naudoja transportą savo poreikiams tenkinti. Be to grupė veikiančių įmonių nepristatė anketų arba pristatė, tačiau neparodė gautas pajamas. Visa tai įvertinus ir atlikus paskaičiavimus galima teigti, kad įmonių, asociacijos narių, įplaukos iš transporto veiklos 2006 m. sudarė apie 2,5 mlrd. Lt.
Elektroninis ryšys, ADR. Anketinės apklausos duomenimis 829 įmonės arba 66% turi elektroninį pašto ryšį, prieš metus jį turėjo 60%.
1. Transporto įmonės, kurių transporto veikla sudaro 100%. Tokių įmonių 2006 metais buvo 375, t.y. 36% visų anketas užpildžiusių įmonių skaičiaus. Jose dirbo 4990 darbuotojai, vidutiniškai 13 vienoje įmonėje.
2. Mišrios veiklos įmonės, kurios šalia transporto veiklos užsiima ir kita veikla arba transporto veikla nėra pagrindinė. Tokių įmonių 2006 m. buvo 640, t.y. 61% visų anketas užpildžiusių įmonių skaičiaus. Jose dirbo 44850 darbuotojai, vidutiniškai 70 vienoje įmonėje. Didžioji dalis šių įmonių užsiima: didmeninė ir mažmeninė prekyba – 13%, įvairi gamyba, statyba – 6%, automobilių ir kt. nuoma – 7%, kitos paslaugos (buitinės, draudimo, maitinimo, viešbučių ir kt.) – 9%.
3. Ne transporto veiklos įmonės arba nepateikė duomenų apie veiklą. Tokių įmonių 2006 m. buvo 29, t.y. 3% užpildžiusių anketas. Jose dirbo 1400 darbuotojų, vidutiniškai 48 vienoje įmonėje. Tai įmonės 2006 m. nevykdžiusios transporto veiklos arba neatskirta transporto veikla nuo pagrindinės veiklos (nepateikė duomenų apie transportinę veiklą).
Pagal pateiktas anketas, 2006 m. įmonėse dirbo 50152 darbuotojai, iš jų 15192 vairuotojų. Vidutiniškai vienoje įmonėje dirbo 49 darbuotojai, iš jų 15 vairuotojų. Vertinant įmones pagal tai, kokia veiklos dalį įmonėje užima transporto veikla, darbuotojų sudėtis skirtinga:
- įmonių, kurių transporto veikla sudaro 100%; vairuotojų skaičius (vidutinis) – 8,7 arba 65% nuo visų darbuotojų;
- įmonių, kurių transporto veikla sudaro mažiau 100% (mišrios įmonės); vairuotojų skaičius (vidutinis) – 19 arba tik 27% nuo visų darbuotojų;
Atlikus skaičiavimus bei patikslinus su turimu asociacijos narystės duomenų banku ir įvertinę tai, kad virš 300 įmonių nepristatė anketų, galima teigti, kad įmonių, asociacijos narių bei kandidatų į asociacijos narius, darbuotojų skaičius siekia 60000.
Kasmet keičiasi krovininio transporto įmonių padėtis priklausomai nuo turimų automobilių skaičiaus. Išryškėja bendra tendencija – auga įmonių, turinčių didesnį automobilių skaičių, dalis. Virš 5 automobilių turinčių įmonių skaičius per paskutinius penkerius metus išaugo apie 25%, t.y. padidėjo tokių įmonių skaičius nuo 37% – 2004 m. iki 52% – 2006 m. Pernai buvo pirmi metai kai mažų įmonių (sąlyginai) dominavimas baigėsi, t,y. įmonių skaičius, turinčių virš 5 automobilių, viršijo įmones, turinčias iki 5 automobilių. Tačiau ir toliau asociacijoje yra daug įmonių, net 48%, turinčių iki 5 automobilių.
Remiantis apklausos duomenimis matome, kad 0,3% įmonių krovininio transporto priemonių iš vis neturi. Tai ekspedicinės, draudimo ir kt. įmonės. Po 1 automobilį turi 6,6% krovininio transporto įmonių (pildžiusių anketą) skaičiaus. Tokių įmonių skaičius metai iš metų mažėja: nuo 14,5% 2007 m. sumažėjo iki 6,6% 2006 m.
Kitoks vaizdas yra analizuojant, atskirai narius bei kandidatus į asociacijos narius, pagal turimų automobilių skaičių. Analizė rodo, kad po 1 automobilį turi 11,7% kandidatų ir tik 1,6% tikrųjų narių, 2-5 automobilius turi 59,9% kandidatų ir 23,2% narių. Toliau proporcijos keičiasi ir didėjo tikrųjų narių dominavimas: 6-10 automobilius turi 20,9 % kandidatų ir 31,4 % narių, o 11-20 automobilių turi tik 5,5% kandidatų ir 26% tikrųjų narių. Didelis skirtumas yra tarp narių ir kandidatų, turinčių daugiau nei 20 automobilių: šioje pozicijoje tik 1,4 % kandidatai į narius ir 18 % tikrieji nariai.
216 įmonių turi teisę gabenti pavojingus krovinius (ADR), prieš metus jų buvo 263.
2007 m. sausio 1 dienai asociacijoje buvo 1369 asociacijos nariai ir kandidatai į narius.
Vidutiniškai viena krovininio transporto įmonė turi 8,8 transporto priemones (2005 metais turėjo 7,8; 2000 m.- 5,5). Kelių transporto inspekcijos duomenimis šalyje 2007 01 01 krovininių automobilių, dirbančių tarptautiniuose pervežimuose, buvo 13000. Išanalizavę bei įvertinę tai, kad anketas pateikė 74% vežėjų, galime daryti prielaidą, kad asociacijos nariai disponuoja virš 12000 automobilių, t.y. virš 92% visų šalyje įregistruotų, dirbančių tarptautiniuose pervežimuose, automobilių.
Iš vežėjų pateiktų duomenų galima teigti, kad jeigu iki 2002 m.pradžioje stebimas krovininio transporto parko senėjimas lyginant su ankstesniais metais, tai 2002 m. pabaigoje buvo persilaužimo metai ir jau 2003 m. net 28% automobilių parko sudarė automobiliai iki 5 m. amžiaus arba 9% didėja naujų automobilių skaičius.
2004 m. jis išaugo iki 40%, t.y. naujų automobilių dalis 2004 m. lyginant su 2003 m. išaugo dar beveik 11%. 2002 m., dėl sudėtingos situacijos TIR garantinėje sistemoje, sukeltoje Rusijos Muitų komiteto, naujų automobilių skaičius didėjo nežymiai tik 1%, tačiau jau 2006 metais padidėjo 9%. Kaip matote 2006 metais asociacijos vežėjai savo parke turėjo virš 44% gerų, iki 5 metų senumo, transporto priemonių.
